Friday, March 12, 2010

Arbatinukas

Жил-был гордый чайник. Он гордился и фарфором своим, и длинным носиком, и изящной ручкою - веем-веем, и об этом говорил. А вот что крышка у него разбита и склеена - об этом он не говорил, это ведь недостаток, а кто же любит говорить о своих недостатках, на то есть другие. Весь чайный сервиз - чашки, сливочник, сахарница охотнее говорили о хилости чайника, чем о его добротной ручке и великолепном носике. Г.Х. Андерсен


6 comments:

  1. Koks fainuolis:))) taip ir norisi už tos rankenėlės čiupt:)) Žadėjai lyg skiautinius daryt, bet grįžai prie vilnos. O gal aš kažką maišau... O viduj yra ertmė ar pilnaviduris?

    ReplyDelete
  2. Aciu,aha ,norejau is skiautiniu,bet persigalvojau,vilna gal labiau isformuoti gali.Viduje ertme,ten karkasas ir sintepono prikista.

    ReplyDelete
  3. Labai šauniai sugalvota ir nuotaikingas koks :). Įtariu puodeliai panašūs šalia taip pat gerai atrodytų ;D
    Irma

    ReplyDelete
  4. Geras!Labai jau laukiau jo pasirodymo ! Ir štai pagaliau sulaukiau. Tikrai toks nosį užrietęs atrodo, mandruolis :-) Ir vilnonis porcelianas jam labai tinka. Man tik paslaptis, kaip jis taip puikiai stovi... Super!

    ReplyDelete
  5. Aciu Irma,puodelius maziukus padariau ir prikabinau prie jo,nes jie gi saipesi is arbatinuko,juk jis servize svarbiausias.
    Ieva,malonu,kad patiko.Stovi labai gerai,nes viduje karkasas-ant apvalaus lanko prisukti isejimai galvai,kojoms,rankoms ir rankenele tvitra,galima drasiai imti uz jos

    ReplyDelete
  6. Vau, nuostabu, labai labai gražu, švelnu, romantiška...

    ReplyDelete